Monday, December 29, 2008

हार - जीत

जिंकण्या हरण्याच्या आयुष्याच्या या खेळात
मी कधी हरले नाही, पण माझ जिंकायच राहून गेलय्

जेव्हा असं वाटल की आज मी जिंकले,
त्याच्या दुसर्‍याच क्षणी वाटल की
मी माझ ध्येय गाठलच नाही
दर दिवशी ध्येयाच्या कल्पना बदलतात
आणि वाटत की माझ जिंकायच राहून गेलय्

हरण्या जिंकण्याच्या प्रत्येकाच्या व्याख्या वेगळ्या
आणि माझ्या तर सतत बदलत राहिल्या,
म्हणूनच की काय माझ जिंकायच राहून गेलय्

एक क्षण खूपच वाईट
हातातल सगळ निसटून गेलय,
पण दुसर्‍या क्षणी वाटल की नाही,
मी अजुन हारलेली नाही
फक्त माझ जिंकायच राहून गेलय्

-श्वेता :)

9 comments:

SID said...

Mind Blowing Inspiring...
I appriciate your +Ve attitude which can be seen in this poem...

wishdesire said...

Shwetrra, tula baghun mala jagnyachi nehmi navin chetana milte. Thanks for being there in my life! I always remember u r smiling face in my tough times :) (bcoz no matter how bad ur condition is, u always smile). Hee kavita Shweta Tarkar chi mirror image ahe. A tough woman! A super woman! Proud of you yaar!

Bazzirao said...

zabrrat..

Sujata said...

Solid yaar......... keep it up!

jyoti said...

Wa zakas ahe. bharich kavitevar kavita chalu ahet tuzya.

Nice keep it up.

Unknown said...

Hogaya 50 : 50 ????????????????????

Yogesh said...

manatalya vicharana khupach chan pakadlayas ... Jikan-Hran ek pathshivanicha kel ... nahi suchat aahe kahi lihayala .. ya vishayar bolach tar barach kahi , nahitar kahich nahi .... keep it up SHWETA

Hem said...

Very meaningful poem of life!!!

माझ्या मना said...

Surekh Kavita! Ended with a positive note!